Folk Tale

La grasta di lu basilicò

AuthorGiuseppe Pitrè
Book TitleFiabe novelle e racconti popolari siciliani
Publication Date1870
LanguageSicilian
OriginItaly

'Na vota s'arricunta ca cc'era un patri, e avia 'na figghia chi si chiamava Rusidda, e la mannava a la scola nni 'na maistra; pirchì a la casa non avia a nuddu. Sta maistra avia un àstracu, chi vinia a facciu di lu Re. Stu Re avia un figghiu, ch'affacciava spissu spissu 'nta stu pitterra. Na jurnata s'attruvò a 'ffacciari Rusidda e cantava nto nto ron tò! nto nto ron tò! e lu Riuzzu cci spijau:

— «Rusidda ntontorontò,

Quantu pampini cc'è 'nta lu basilicò?»

Rusidda 'un cci sappi arrispunniri: e si nni iju nni la maistra, confusa. La maistra cci dissi: — «Chi hai?» Rusidda cci rispusi: — «M' ha dittu lu Figghiu di lu Re:

— «Rusidda ntontorontò,

Quantu pampini cc'è 'nta lu basilicò?»

— «E tu, si 'n'àutra vota iddu ti spija, cci dici:

— «E tu Re 'ncurunatu,

Quantu stiddi cc'è 'nta lu stiddatu?»

A lu 'nnumani matinu Rusidda si nni iju di nuovu 'nta la pitterra a 'ffacciari. Passa lu Riuzzu e cci dici:

— «Rusidda ntontorontò,

Quantu pampini cc'è 'nta lu basilicò?»

— «E tu Re 'ncurunatu,

Quantu stiddi cc'è 'nta lu stiddatu?»

A lu Riuzzu cci parsi sta cosa un sfreggiu, pirchì iddu 'un cci sappi arrispunniri; e pinsò di urdiriccinni, 'n'àutra a idda. Si va a 'ppatta cu la maistra e cci dici: — «Si vui mi faciti ristari 'na sira sutta lu lettu unni si curca Rusidda, io vi fazzu un bonu cumprimentu.» La maistra cci l'accurdau; e vinni l'ura ca si curcau Rusidda. Mentr'era a lettu, pigghiò lu Riuzzu un spuntuni e misi a pùnciri a Rusidda di suttu li tavuli; Rusidda si dispirava; rispunniu la maistra — «Chi cosa hai ca ti disperi?» — «Ahi! signura maistra, chi purci! Ahi! signura maistra, chi cimici!» — Lu 'nnumani a jornu lu stissu catùniu; si nni iju Rusidda a lu stissu pitterra: e lu Re cci spijò:

— «Rusidda ntontorontò,

Quantu pampini cc'è 'nta lu basilicò?»

— «E tu Re 'ncurunatu,

Quantu stiddi cc'è 'nta lu stiddatu?»

— «Rusidda, chi cosa hai ch' 'un dormi?»

— «Ahi signura maistra, chi purci!

Ahi! signura maistra, chi cimici!»

— Ah! maistra, vui m'aviti tradutu.» Rusidda si nni iju a la casa di sò patri. — «Pirchì, — cci dici lu patri, — 'un cci vò' stari cchiù nni la maistra?» — «Cc'è lu Riuzzu chi mi 'ncueta; ch'appena affacciu 'nta lu pitterra, mi dici: «Rusidda ntontorontò, — Quantu pampini cc'è 'ntra lu basilicò?» E io cci rispunnu: — «E tu Re 'ncurunatu, — Quantu stiddi cc'è 'nta lu stiddatu? — Assira mi curvavi nni la maistra, e fici 'na nuttata di vutàrimi e svutàrimi, chi cridia ch'eranu purci e cimici; ma la cosa 'un era chista: ch'era lu Riuzzu chi mi 'ncuitava.» — «Zitta, figghia mia, cci dici lu patri, ca ora pensu io, chiddu ch'hê fari.»

Accatta lu megghiu cavallu chi cci puteva essiri, e poi fici fari 'na cintura tutta un pezzu d'oru. — «Pìgghiati sta cintura, mèttiti a cavallu, e ha' a jiri a passiari sutta lu palazzu di lu Re.» Accussì fici Rusidda: si misi a cavaddu, e dda cintura 'mmanu, e a gridari:

«A cu' vasa lu culu a la mè mula,

Io ci dugnu sta bella cintura!»

Lu Riuzzu la fici chiamari: — «Viniti ccà, ca la vasu io;» e cci vasò lu culu a la mula. Rusidda dùnacci un razzuni a la vèstia, e la vèstia arranca, e lu Riuzzu arristau cu lu culu vasatu, e idda cu la cintura 'mmanu, gridannu:

— «Lu culu a la mula lu vasàstivu;

Ma la cintura nun l'avistivu;»

e si nni iju.

Lu 'nnumani matina Rusidda si nni iju arrèri nni la maistra. — «Rusidda, arrèri ccà vinisti?» — «Sissignura; mè patri voli chi vegnu.» E iju a 'ffacciari arrèri nni lu pitterra. Affaccia lu Riuzzu: — «Rosa, Rusidda, assai havi ch' 'un ni videmu.» — «'Un cci haju pututu vèniri, dici Rusidda, ch'haju avutu chi fari.» Si vôta lu Riuzzu: — «Lu sai chi ti dicu?

Rusidda ntontorontò,

Quantu pampini cc'è 'nta lu basilicò?»

— «E tu, Re 'ncurunatu,

Quantu stiddi cc'è 'nta lu stiddatu?»

— «Ahi! signura mastra, chi purci!

Ahi! signura mastra, chi cimici!»

— «Lu culu a la mula lu vasastivu,

Ma la cintura nun l'avistivu.»

E lu Riuzzu arristò 'ncurrivatu arrèri. Dici: — «Va beni, ora ti nn'hê fari una io.»

Lu 'nnumani si vesti di marinaru cu ghistri di pisci, e misi a passiari abbanniannu: — «Haju pisci, haju pisci!» Rispunni Rusidda: — «Signora maistra, accattamu li pisci!» — «A quantu nni vuliti?» spija la mastra: — «Io chi vinnu pisci pi picciuli? li vinnu pi vasati.» — «Ma chi diciti veru? Io ora la staju sintennu sta cosa, ca li pisci si vinninu pi vasati! Chi cosi scumpunuti!» — «Io vi dicu veru:

Si vui mi dati 'na bedda vasata,

Io vi dugnu 'na bedda frittata.»

Rusidda, locca, si fici 'ngagghiari: cci detti 'na vasata. Pigghiò lu Riuzzu, e si nni fuiju, e li pisci si li purtau. Lu Riuzzu si spogghia di marinaru e si nni va nni lu pitterra:

— «Rusidda ntontorontò,

Quantu pampini cc'è 'nta lu basilicò?»

— «E tu Re 'ncurunatu,

Quantu stiddi cc'è 'nta lu stiddatu!»

— «Ahi, signura mastra, chi purci!

Ahi signura mastra chi cimici!»

— «Lu culu a la mula tu vasastivu,

Ma la cintura nun l'avistivu.»

— «La vasatedda mi la dasti,

Ma pisciteddi 'un ni manciasti!»

— «Sì! ti l'hê fari custari sta botta.» dici Rusidda. Pigghiò e si nni iju; e si nni iju nni sò papà, e cci lu iju a cuntari. — «Ora, figghia mia, ti levu sta visazioni, e nun ti cci mannu cchiù a la mastra.» Lu Riuzzu tantu tempu ch' 'un vitti a Rusidda, nni cadiu malatu di la pena. Lu patri: — «Chi hai, figghiu mio? Dimmi: chi è la tò malatia?» — «Sugnu malatu; mi sentu mali; chiamatimi Giunta.» E vinniru li medici pi la Giunta. La malatia cchiù cci aggravava, cà a Rusidda nu la videva. Rusidda si vesti d'un medico furasteri; va a palazzu, e cci dici a lu criatu: — «Purtàticci la 'mmasciata a lu Re, ca cc'è un medicu furasteri pi fàricci stari bonu lu figghiu.

Lu Re allura lu fici acchianari

Pi disidderiu di lu figghiu gualiri.

Subbitu 'n cammara lu ficiru antrari...

— «Maistà, prima di io assirvari

'Na cosa sula cci vogghiu avvirtiri:

Si senti vuci nun havi a curriri

Cà chistu è signu di l'ammigghiurari;

La prima cammara m'aviti a 'nchiujri,

E a lu scuru lu vogghiu visitari.»

Lu Re, p'amuri di sò figghiu gualiri,

Zoccu iddu dissi cci vosi accurdari.

La prima cammara si misi a curriri,

A vuci forti si misi a gridari:

«Veni la Morti cu l'anchi torti,

La figghiu d' 'u Re si vinni a pigghiari!,

E Rusidda niscíu.

Lu Re cci misi a spijari a lu medicu, e lu medicu: — «Nenti Maistà; sò figghiu è gualutu. Comu dumani agghiorna; 'nta lu pitterra l'aviti a mintìri; pirchì io cci spijavi tutti cosi: voli 'na picciotta chi si chiama Rusidda; io ora cci hê jiri e cci hê jiri a diri nni la sò maistra chi si nni jissi nni lu pitterra, ca accussì lu Riuzzu pò stari bonu.» — «Dutturi, tuttu chiddu chi fa (dici lu Re) sia ben fattu. Pi l'amuri di mè figghiu, nun sacciu chiddu chi fari.»

Lu 'nnumani Rusidda si nni iju nni la maistra. — «Rusidda, tu ccà si'?» — «Mi vinni a 'llianari; vogghiu pigghiari un pocu d'aria, ch'havi assai ch' 'un cci vaju nni lu pitterra.» Lu Re comu agghiurnau, lu primu pinseri chi appi, purtari a sò figghiu nni lu pitterra. Affaccia Rasidda, e lu Riuzzu misi a suspirari, e a diri:

— «Rusidda ntontorontò,

Quantu pampini cc'è 'nta lu basilicò;

— «Ancora ti spèrcia, cu tuttu ca si' mortu? (dici Rusidda).

E tu Re 'ncurunatu,

Quantu stiddi cc'è 'nta lu stiddatu?»,

— «Ahi! signura mastra, chi purci!

Ahi, signura mastra, chi cimici!»

— «Lu culu a la mula lu vasastivu,

Ma la cintura nun l'avistivu»

— «'Na vasatedda mi la dasti,

Ma pisci 'un ni manciasti.»

— «Veni la Morti — cu l'anchi torti

A lu figghiu d' 'u Re si vinni a pigghiari.»

Lu Re sintennu diri accussì, detti ordini a li so' vascialli d' 'un fari nèsciri a Rusidda di dda casa; poi la fa vèniri a palazzu: — «Comu va sta cosa, m'aviti a cuntari.» — «Maistà, io hê jutu a la mastra; ca nun haju matri; haju affacciatu 'nta lu pitterra, e lu Riuzzu m'ha truzziatu (e cci cuntau tuttu lu catùniu). Ora, Maistà, m'havi a fari la grazia, ca mi nn'havi a fari jiri a la casa.» — «E comu ti nni vai, ca m'ha' fattu mòriri un figghiu!» — «Nenti, io mi nni vogghiu jiri!» e tantu fici, ca lu Re nni la fici jiri. Lu Riuzzu dissi allura ca la vulia pi mugghieri; lu Re e la Riggina pi l'amuri di lu figghiu, nenti guardannu ca eranu genti riali, jeru nni lu patri e cci jeru a parrari: «Io a mè figghia cci la dugnu, dici lu patri, ma m'hannu a dari quaranta jorna di tempu.» Rusidda si fici purtari un saccu di farina, 'na quartàra di meli e 'na carrabba, e nni furmò 'na pupa quant'era idda. Poi quannu fu ura di curcarisi cu lu Riuzzu, idda cci dissi: — «Io m'affrontu a spugghiarimi davanti di vui; nisciti 'nta l'àutra cammara, quantu mi spogghiu e mi curcu.» Iddu niscíu; idda pigghiò la pupa e la curcau 'nta lu lettu, e si pigghiò li lazzi di li moddi 'mmanu. Trasíu lu maritu, e cci dici: — «Ti rimienti, Rusidda, quannu io ti dissi:

«Rusidda ntontorontò,

Quantu pampini cc'è 'nta lu basilicò?»

E la pupa cci calò la testa. — «Ti rimienti quannu ti vinni a vìnniri li pisci pi vasati?» E la pupa cci calò la testa. Iddu cci sicutau tutti li dumanni; all'urtimu cci spijau: — «E ti nni penti di tuttu chiddu chi m'ha' fattu?» E la pupa jisau la testa facennu signali di no. Comu iddu vitti accussì, tira 'na sciabbula e arranca 'nta lu coddu di la pupa; comu duna, si spezza la carrabba ch'era 'mmenzu lu coddu, e nesci lu meli. Iddu pi la rabbia si licca la sciabbula; e dissi: — «Oh! ch'è duci lu sangu di mè mugghieri! E cui mi teni ca m'ammazzu! ora ca persi a mè mugghieri accussì duci?» Comu iddu dici accussì, nesci la Rusidda di sutta lu lettu e dici: — «Viva sugnu! viva sugnu!» E s'abbrazzaru.

E la pupa di zuccaru e meli

Si la manciaru maritu e mugghieri.

Ficarazzi.

Più comunemente corre sotto il titolo La bedda majurana. Una versione di Polizzi è Lu zu Nìnu; e il dialogo del figlio del Re colla figlia dello zio Nino comincia così:

— «Figghia di lu zu Ninu,

Quantu pampini cc'è ni lu pitrusinu?

— «Figghiu di lu Re 'ncurunatu;

Quantu stiddi cc'è ni lu celu quann'è stiddatu?»


Text viewBook