Folk Tale

Li frati scarsi

AuthorGiuseppe Pitrè
Book TitleFiabe novelle e racconti popolari siciliani
Publication Date1870
LanguageSicilian
OriginItaly

C'eranu tri frati ed eranu poviri tutti tri. Lu cchiù granni avía setti figghi, e nun avía chi dàrici a mangiari; jia a cògghiri la ministredda. Comu jia a cògghiri la ministredda ci 'ncuntrau unu chi avía la fataciumi, e cci dissi: — «A tia, unni vai?» — «Vaju a cògghiri la ministredda pri li mei figghi.» — «Talè, iddu rispusi, iu ti dugnu sta vìriga. Tu ora camini sinu un certu puntu e poi ti fermi! Vidi ca cc'è 'na valàta, scattíi tri voti e si grapi la valàta. Comu si grapi la valàta, truvirai dinari pri quantu ni vôi.» Iju iddu; la valàta 'si grapiu, e poi trasíu. Ddà c'era un pupu cu un lignu a li manu. Iddu, allura chi trasíu, ci dissi a lu 'nfatatu: — «Vidi ca ddà c'è un pupu cu un lignu a li manu; comu tu arrivi ci hai pigghiari lu lignu, e poi ci dici: — «Gràpiti pipi, e chiùiti pipi!» Lu pupu ci lassau jiri lu vastuni, e si grapíu lu tisoru. Poi lu 'nfatatu si pigghiau dinari pri quantu ni vulíu, e si li purtau a la sò casa. Arrivannu a la sò casa, tuppuliau e li figghi ci graperu. Comu vittiru a sò patri accussì carricatu, ci dissiru li figghi: — «La purtau la ministredda?» — «Sì, rispusi lu patri, purtaju àutru chi ministredda!» Li figghi tutti prijàti ci dissiru: — «'Nca chi purtau?» Lu patri iju a sdivacari supra lu lettu, e ci lu jinchíu di dinari chinu chinu. Poi si misiru a fari di li granni pranzi! L'àutri frati pirò, sapennu ca era scarsu, dissiru: — «Comu va ca nostru frati accussì scarsu, fa ssi granni spisi?» E ci jeru dintra dicennu: — «Chi cc'è, frati miu? Tu ora ti la jetti bona!.. Ma d'unni ti vìnniru ssi dinari? Chi facisti, chi 'mbrugghiasti!» — «E chi sàcciu, ci dissi chiddu. Lu Signuri propria ca m'ha vulutu agivulari!» E lu frati granni nun ci lu vulía diri! Poi pirò tantu lu misiru a li stritti, ca si lu ficiru diri. E ccà ci cuntau tuttu lu fattu. Iddi jeru ddà, e lu frati granni pirò ci dissi di dirici primu: — «Gràpiti pipi, e chiùjti pipi!» Iddi pirò, o fu ca si lu scurdaru, o fu ca nun ci lu vòsiru diri, ci dissiru: — «Gràpiti pipi, e chiùjti varcòcu!» Lu tisoru a si paroli nun si grapíu; e iddi si ni arriggiraru. Poi lu dissiru a sò frati, e lu jeru a truvari dintra: — «O frati miu, ci dissiru, chi tisoru!? chi nenti! Ddà nun si grapíu nuddu!» — «Ma dicitimi 'na cosa, rispusi lu frati: comu ci dicistivu a lu pupu quannu arrivastivu?» — «Ci dissimu: Gràpiti pipi, e chiùjti varcòcu!» — «Pirciò lu tisoru nun si grapíu! Vuiàvutri ci avèvavu a diri comu vi dissi iu: Gràpiti pipi, e chiùjti pipi!» Li frati essennu stati riprisi d'iddu, e vidennu ca pri virità avìanu sgarratu, ci jeru arreri. Come arrivaru, ci dissiru li frati a lu pupu di dintra: — «Gràpiti pipi e chiùjti pipi!» Lu tisoru subbitu si grapíu, e li frati traseru, si pigghiaru li dinari; ma comu accustaru pi nèsciri, la valàta 'un si muvíu cchiù, e arristaru ddà intra morti di miciàciu.

Polizzi-Generosa.


Text viewBook